Kavoje yra daug sveikatai naudingų junginių, įskaitant kofeiną, diterpenus ir chlorogeno rūgštį, rašo „Medical News Today“.
Tyrimai rodo, kad įprastas kavos vartojimas yra susijęs su lėtinių ir degeneracinių ligų, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir Parkinsono ligą, prevencija.
Kofeinas, dažniausiai tiriamas kavos junginys, daro teigiamą poveikį inkstų funkcijai, o kasdienis kavos vartojimas siejamas su mažesne lėtinės inkstų ligos rizika.
Nors kiti kavos komponentai yra mažiau ištirti, žinoma, kad tokie junginiai kaip chlorogeno rūgštis ir trigonelinas mažina bendrą organizmo uždegimą ir oksidacinį stresą.
Kaip teigiama „Medical News Today“, žinodami daugiau apie tai, kaip kavos vartojimas veikia kitas su inkstais susijusias būkles, politikos formuotojai galėtų imtis veiksmų, padėsiančių sumažinti riziką susirgti progresuojančia inkstų liga.
Neseniai mokslininkai ištyrė kavos vartojimo poveikį ūminiam inkstų pažeidimui (ŪIP), kai inkstai staiga netenka visos arba dalies savo funkcijos.
ŪIP yra visuomenės sveikatos problema, su kuria susiduria 0,25 proc. visų gyventojų; o tarp kasmet hospitalizuojamų asmenų šis skaičius išauga iki 18 proc.
Atlikę analizę mokslininkai nustatė, kad vartojant daugiau kavos, ŪIP rizika mažėja.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti leidinyje „Kidney International Reports“.
Optimaliausias kavos kiekis
Savo tyrime mokslininkai naudojo 14207 45–64 metų amžiaus suaugusiųjų duomenis iš aterosklerozės rizikos bendruomenėse (ARIC) tyrimo.
Tyrimo dalyvių kavos vartojimo įpročius jie įvertino pirmojo apsilankymo metu pateikę atitinkamą su mityba susijusį klausimyną. Buvo nustatyta, kad:
– 27 proc. apskritai negeria kavos;
– 14 proc. išgeria mažiau nei 1 puodelį kavos per dieną;
– 19 proc. išgeria 1 puodelį kavos per dieną;
– 23 proc. išgeria 2–3 puodelius kavos per dieną;
– 17 proc. išgeria daugiau kaip 3 puodelius kavos per dieną.
Norėdami apibrėžti ūminį inkstų pažeidimą, tyrėjai ištyrė hospitalizavimo dažnį, įskaitant Tarptautinės ligų klasifikacijos kodą, nurodantį ŪIP pasireiškimą per 24 metų stebėjimo laikotarpį. Buvo nustatyti 1694 ŪIP atvejai per stebėjimo laikotarpį.
Pakoregavus rezultatus, atsižvelgiant į demografinius veiksnius, buvo nustatyta, kad asmenims, vartojusiems bet kokį kiekį kavos, ŪIP išsivystymo rizika buvo net 11 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie šio gėrimo nevartojo.
Tyrėjai taip pat pastebėjo nuo dozės priklausomą ryšį tarp ŪIP ir kavos vartojimo – tiems, kurie suvartoja 2–3 puodelius kavos per dieną, rizika susirgti šia liga yra mažiausia.
Apsauginis kavos poveikis
Paklaustas, kuo gali paaiškinti tokį kavos poveikį, kuris galimai padeda apsisaugoti nuo ūminio inkstų pažeidimo, tyrime nedalyvavęs medicinos profesorius ir Merilendo universiteto Nefrologijos skyriaus vadovas dr. Matthew Weiras „Medical News Today“ sakė, kad tyrimo išvadose apie tai nepateikiama jokių užuominų.
„[Tyrėjai] pateikia teorijas, tačiau retrospektyvi duomenų peržiūra kelia nemažai problemų, kurios gali sugriauti išvadas ir sumenkinti jų patikimumą“, – sakė dr. M. Weiras.
Tyrimą atlikę mokslininkai pažymėjo, kad tokias išvadas galbūt lėmė kavoje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, kurie pagerina inkstų perfuziją ir deguonies panaudojimą.
Tyrimą vykdę mokslininkai – Kolorado universiteto vaikų endokrinologijos docentė dr. Kalie L. Tommerdahl ir Johnso Hopkinso universiteto Nefrologijos skyriaus direktorius dr. Chiragas Rohitas Parikhas – „Medical News Today“ teigė atlikę papildomą analizę, kuria siekė geriau suprasti galimus tokio kavos poveikio mechanizmus.
„Mes ištyrėme dešimt I tipo cukriniu diabetu sergančių jaunuolių nuo 12 iki 21 metų amžiaus – siekėme įvertinti 7 dienų vienos „Starbucks“ šaltos kavos (325 ml, 175 mg kofeino) poveikį [įvairiems inkstų funkcijos rodikliams]“, – aiškino jie.
„Tyrimo imtis buvo nedidelė. Nors buvo patvirtinta, kad galime veiksmingai įvertinti šias intrarenalines priemones paaugliams, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, po trumpalaikio kasdienio kavos vartojimo nenustatėme jokių [inkstų funkcijos] skirtumų“, – teigė mokslininkai.
Jie padarė išvadą, kad reikia nuodugniau įvertinti fiziologinius mechanizmus, kuriais grindžiamas galimas apsauginis kavos poveikis, atliekant didesnius ilgesnės trukmės tyrimus.
O kaip veikia kiti kofeino turintys gėrimai?
Dr. M. Weiras pažymėjo, kad tyrimas turi nemažai ribotumų, į kuriuos autoriai savo straipsnyje atsižvelgė.
Paklausti apie šiuos ribotumus, dr. K. L. Tommerdahl ir dr. Ch. R. Parikhas sakė, kad pagrindinis ribotumas buvo tai, kad jie naudojo „mitybos įpročių klausimyną, kuris buvo pagrįstas tyrimo dalyvio prisiminimais, o ne tiesioginiais matavimais, siekiant įvertinti vidutinį dienos kavos suvartojimą“.
„Kavos priedai, kaip antai pienas, pieno ir grietinėlės mišinys, grietinėlė, cukrus ar saldikliai, taip pat gali turėti įtakos rezultatams ir tapti tolesnio tyrimo prielaida“, – pridūrė jie.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad ir kiti gėrimai gali turėti panašų poveikį.
„Be to, kitų kofeino turinčių gėrimų, tokių kaip arbata ar limonadas, vartojimas taip pat turėtų būti laikomas galimu trikdžiu. Kiti ribotumai yra susiję su ŪIP įtraukimu į problemų sąrašą hospitalizacijos metu ir galimą klaidinantį poveikį dėl dalyvių hospitalizavimo etiologijos skirtumų“, – „Medical News Today“ sakė jie.